Dažnas kalbą besimokantis žmogus laukia ne tik tos akimirkos, kai galės laisvai ir su pasitikėjimu kalbėti, kaip tikras anglas/ispanas/vokietis. Dar labiau mes laukiame to momento, kai žmogus, su kuriuo kalbame (geriausia, jei jam ta kalba yra gimtoji), nesupras, kad kalbame ne savo gimtąja kalba. Daugybė žmonių, kalbančių antrąja kalba visiškai be akcento įrodo, kad tai įmanoma. Nenuostabu, kad ir dažnam iš mūsų iškyla klausimas kaip „ištrinti“ savo lietuvišką akcentą kalbant angliškai. Vis dėlto, pirmiausia reikėtų užduoti sau kitą klausimą - ar man tikrai reikia stengtis skambėti lyg būčiau gimtakalbis?
Gimtakalbiai taip pat kalba daugybe skirtingų anglų kalbos variacijų – anglų, airių, amerikiečių, australų, Kanados, Pietų Afrikos, Naujosios Zelandijos anglų kalbos taip pat turi dialektų įvairovę. Vien Jungtinėje Karalystėje suskaičiavome 37 dialektus! Į šį skaičių neįeina airiai, kurie gali didžiuotis net 12-ka skirtingų dialektų! O kur dar buvusios kolonijos: Indija, Mianmaras, Honkongas, Pakistanas, Malaizija, Jamaika, Barbadosas, Nigerija, Malavis!
Kitas klausimas, kurį reikėtų sau užduoti: ar verta stengtis prarasti savo akcentą?Atsakymas priklauso nuo daugelio aspektų. Jeigu tas poreikis yra noro lygmens, tuomet galite pagalvoti ar jums tai tikrai būtina – pasaulyje anglų kalba 1,35 milijardo žmonių, iš jų gimtakalbių yra tik 360 milijonų. Galime numanyti, kad likę 990 milijonų negimtakalbių taip pat kalba su akcentu. Ar akcentas trukdo komunikuoti? Dažniausiai ne. Taip pat reikėtų pasvarstyti ar norite prarasti savo unikalumą? Akcentas gali suteikti kalbėtojui žavesio, būti priežastimi pradėti pokalbį.
Jeigu vis dėlto nuspręsite, kad jums reikia panaikinti savo akcentą ir įgauti kitokį, štai keli patarimai kaip tai padaryti:
Algimantas Čekuolis vienoje savo laidų pasiūlė norint išmokti kalbą pradėti jos klausytis, kad ir nieko nesuprantant. Pasak jo, taip pradedame įsiklausyti į kalbos melodiją. Iš tiesų, kiekviena kalba turi savo melodiją. Galbūt dėl to, kad daugelis iš mūsų vis dar susiduriame su rusų kalba gan dažnai, o gal todėl, kad rusų ir lietuvių melodijos yra panašios, daugeliui nėra labai jau sunku „prisijaukinti“ ir rusišką akcentą.
Analizuokite pasirinktą tarmę. Stebėkite kaip juda jūsų burna ir liežuvis tariant garsus ir kaip jie juda kalbant gimtakalbiams. Atkreipkite dėmesį į kirčiavimą. Pastebėkite kurie garsai tariami pabrėžtiniau.
Naudokite „šešėlio“ metodą - klausykite gimtakalbių, kalbančių jūsų pasirinktu akcentu ir kartokite tekstą paskui juos, stengiantis šnekėti tuo pat metu, kad jūsų balsas skambėtų tuo pat metu, kaip ir kalbėtojo. Tokiu būdu iš karto galite girdėti ką tariate neteisingai ir pasitaisyti.
Kuo daugiau kalbėkite. Su draugais, mokytojais, bendradarbiais, arba su savimi.
Taip pat verta atskirti dvi dažnai maišomas sąvokas – akcentą ir tarimą, nes tai atskiri dalykai. Tarimas yra daug svarbesnė kalbos dalis, nes nuo to, kaip tariate žodžius gali priklausyti ar būsite teisingai suprasti.
Todėl mūsų patarimas jums: jei akcento praradimas jums nėra gyvybiškai svarbus, verčiau sutelkite pastangas į tarimo praktiką ir kitų kalbos aspektų šlifavimą.
Geros, šiltos ir prasmingos jums savaitės.
Comments